1995 metų viduryje baigiau darbą Lietuvos ambasadoje Briuselyje, kuri buvo atsakinga už dvišalių santykių vystymą su Beneliukso valstybėmis – Belgija, Liuksemburgu ir Nyderlandais. Grįžęs į Lietuvą, buvau paskirtas Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi (viceministru). Viena pirmųjų man tekusių užduočių – Vilniaus oro uosto Labai svarbių asmenų (VIP) salėje pasitikti Liuksemburgo užsienio reikalų ministrą Žaką Poosą (Jacques Poos), atvykusį į Lietuvą su vizitu.
Pasisiveikinęs su ministru, atkreipiau dėmesį, kad jis kiek nustebęs žvilgtelėjo į VIP salėje ant staliuko pastatytą vėliavėlę. O siaube! Tik tada pastebėjau, kad vietoje ten turėjusios būti Liuksemburgo stovėjo Nyderlandų vėliavėlė. Po 2,5 metų darbo Briuselyje puikiai žinojau, kad šių šalių vėliavos labai panašios – Liuksemburgo vėliavoje yra žydra, o Nyderlandų – mėlyna juosta. Reikėjo gelbėti situaciją, todėl juokaudamas pasakiau, kad tai vėliavėlė su šviesiausia mėlyna juosta, kurią turi Vilniaus oro uostas (kitos dvi – raudona ir balta juostos – Liuksemburgo ir Nyderlandų vėliavose vienodos). Ministras šio akibrokšto perdaug nesureikšmino. Jam labiau nerimą kėlė „Lufthansos“ neatskraidintas jo lagaminas, kadangi jo kelioninis švarkas neatrodė labai protokoliškai.
Tuo Liuksemburgo vėliavos istorija tą dieną nesibaigė. Iš oro uosto ministras Ž. Poosas išvažiavo į savo viešbutį, iš kurio vėliau turėjo atvykti oficialios vakarienės su ministru P.Gyliu į „Draugystės“ (dabartinis „Crown Plaza“) viešbutį. Aš nuvykau į „Draugystę“ tiesiai iš oro uosto. Ten prie įėjimo į viešbutį radau plevesuojančią Liuksemburgo vėliavą, bet ji buvo pakabinta „aukštyn kojomis“. Iš pradžių nelabai norėdami klausyti mano nurodymų, laimei viešbučio darbuotojai visgi suspėjo perkabinti vėliavą dar neatvykus ministrui. Antro akibrokšto per dieną su Liuksemburgo vėliava jau būtų buvę perdaug.
Algimantas Rimkūnas