Lietuvos Respublikos priėmimas į Jungtines Tautas
Amb. Gediminas Šerkšnys, Kovo 11-osios Akto signataras
Dėkoju už galimybę pasidalinti prisiminimais apie prieš 33 metu vykusius įvykius, kuriuose man teko dalyvauti. Šį pranešimą skaičiau Seime Kovo 11 Akto salėje vykusioje konferencijoje, skirtai Lietuvos grįžimui į tarptautinę bendriją prieš 3 metus . Jį sudaro dvi dalys : pirmoji – oficialesnė ir antroji – asmeniniai prisiminimai.
Pirmąją dalį pradėsiu primindamas paskutinį mėnesį prieš Lietuvos priėmimą į Jungtines Tautas vykusius įvykius tam, kad prisimintume to laiko ypatumus ir nuotaikas.
Perestroika
1987 m sausio mėn. SSSR KP Gen. Sekretorius M. Gorbačiovas paskelbia „SSSR Perestroiką“ tikslu sukurti „Socializmą su Žmogišku veidu“ sudarant naują Sąjunginę sutartį ir sukurti „atnaujintą SSSR”. Tačiau procesai SSSR nevyko taip greitai, kaip tikėjosi M. Gorbačiovas, todėl buvo neprieštarauta (o gal net ir skatinta) atsirasti nacionaliniams „perestroikos“ judėjimams. Taip atsirado Estijos ir Latvijos Liaudies frontai, Lietuvoje – Persitvarkymo Sąjūdis. Tačiau Perestroikos organizatoriai nenumatė, kad, pradedant Lietuva, jie virs Nepriklausomybės Sąjūdžiais, ir nepritars jų sukurtam „suvereniteto siekiui“ sudarant galimybę „suverenių valstybių savanoriškam stojimui į atnaujintą SSSR“.
Nepriklausomybė
1990 kovo 11 d. Lietuva paskelbia apie Nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – atstatymą, vėliau estai ir latviai paskelbia apie Pereinamąjį laikotarpį, kurio tikslas – Nepriklausomos valstybės atkūrimas. Į tai M. Gorbačiovas atsakė ekonomine blokada ir karine intervencija Lietuvoje, užgrobiant kai kuriuos visuomeninius pastatus. Maskvoje KPSS CK vyko gili vidinė kova tarp „konservatyviųjų“ ir “radikaliųjų” komunistų. Lietuva atkakliai siekė derybų su Maskva, tačiau Maskva reikalavo paskelbti moratoriumą Kovo 11 d. Aktui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nutarimą paskelbti tokį moratoriumą 100 d. prasidėjus tarpvalstybinėms deryboms tarp Lietuvos ir SSSR, tačiau tai nepaskatino Maskvos pradėti derybas. Žymiai didesnį poveikį turėjo 1991 m liepos 29 d. sudaryta Lietuvos ir Rusijos Federacijos Sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Pučas
1991 m. rugpjūčio 19 d. naktį Maskvoje prasidėjo perversmas – pučas, kurio organizatoriai – konservatyvieji komunistai – nušalino tuomet jau tapusį SSSR Prezidentu radikalųjį komunistą M. Gorbačiovą nuo valdžios.
Lietuvoje Sovietų kariškiai užėmė Kauno radijo ir televizijos redakciją (Vilniuje užgrobė dar sausio 13d.), Sitkūnų radijo stotį, užgrobė Respublikinę telefono stotį. Kaune nuo 22 val. iki 5 val. ryto visi tiltai ir pagrindiniai keliai buvo blokuojami šarvuočių. Klaipėdoje Karinės įgulos vadas pulkininkas I. Černychas pasiskelbė ypatingosios padėties komendantu, žymiai padidėjo kariškių judėjimas, miesto centre jie ėmė reguliuoti transporto eismą. Nemenčinės plentu link Vilniaus pajudėjo tankų kolona, o iš Alytuje dislokuoto desantininkų pulko kariškiai permesti į sostinę. Apie 19 val. ginkluoti omonininkai įsiveržė į Vilniaus taksi parką.
Lietuvos valdžia dirba
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 16 val. pradėjo posėdį ir po labai ilgų debatų vėlai vakare ratifikavo minėtą Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, taip pat priėmė pareiškimus, paremiančius Rusijos Prezidentą B. Jelciną, taip pat kreipimąsi į ESBO su prašymu atsiusti raporto misiją, nes Rusijoje prasidėjęs perversmas gresia Lietuvos aneksija. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ypatingomis sąlygomis“.
Rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių veiklos ypatingomis sąlygomis”, “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR tarpvalstybinių santykių ratifikavimo”, “Dėl pasirengimo politiniam streikui”, ”Dėl teisinio persekiojimo už veiksmus, nukreiptus prieš teisėtą Rusijos valdžią”. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus buvo apsupę apie 80 šarvuočių, kurie po 20 min pasitraukė. Karo komendantas pulk. G. Belousovas perdavė Aukščiausiajai Tarybai generolo leitenanto V. Očialovo raštą, kuriame reikalaujama nuginkluoti KAD’ą, SKAT’ą, Šaulių sąjungą ir kitas struktūras. Vilniaus, Kauno, Ukmergės keliuose patruliavo kariškiai.
Pučo pabaiga
Rugpjūčio 21 d. vidurdienį Rusijos Prezidentas B. Jelcinas paskelbė, kad chunta pralaimėjo.
Jei naktį SSSR kariškiai dar užgrobė televizijos ir radijo stotis Šiauliuose, Panevėžyje ir Viešintose bei Panevėžio telefono ir telegrafo stotį, tai po pietų kariškiai pradėjo kraustytis iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų jų užgrobtų televizijos ir radijo stočių, kiek galėdami jas sugadindami. Sudaryta valstybinė komisija užgrobtiems radijo ir televizijos objektams perimti. Vakare prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nuo įsiveržusių Rusijos kariškių žuvo savanoris iš Alytaus A. Sakalauskas.
Pučo pabaiga Lietuvoje
Rugpjūčio 22 d., pasibaigus pučui, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Tarybų Sąjungos karinių-represinių struktūrų Lietuvoje”, “Dėl Lietuvos KP (TSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje”, įstatymą “Dėl Lietuvos KP (TSKP) turto paėmimo”. Lietuvos Vyriausybė pareikalavo sugrąžinti 21 užgrobtą pastatą, kuriuos išvardijo sąraše, įteiktame SSSR valdžios pareigūnams. Lietuvos Respublika perėmė per sausio įvykius sovietų kariškių užimtus Radijo ir televizijos rūmus bei televizijos bokštą. Naktį SSSR kariuomenės Vilniaus įgulos kariškiai 4 šarvuočiais išvežė iš LKP CK rūmų M. Burokevičių, J. Naudžiūną ir J. Jarmalavičių.
Per BBC antrąją programą Rusijos Užsienio reikalų ministras A. Kozyrevas paragino Vakarus pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybes.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus “Dėl TSRS valstybės saugumo komiteto padalinio” (nutraukiama KGB Lietuvos padalinio veikla), “Dėl vyriausybinės komisijos LKP(TSKP) turtui inventorizuoti ir paimti Lietuvos Respublikoje”, “Dėl TSRS Lietuvos respublikinės muitinės veiklos nutraukimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos vizų”. Vilniuje įvyko Baltijos šalių tarpparlamentinė konferencija “Baltijos valstybių laisvė ir Naujoji Europa“. Vilniuje įvyko mitingas, į kuri pakviesta visa Lietuva. Nuo Vilniaus iki Talino kas 2 km suliepsnojo laužai. 18.15 Vilniuje Lukiškių aikštėje išmontuotas paminklas Leninui. Lietuvos Vyriausybė Lietuvos laivams nurodė iškelti Lietuvos trispalvę. Po 225 okupacijos dienų į Spaudos rūmus Vilniuje sugrįžta spaustuvininkai, laikraščių redakcijos, žurnalistai.
Rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į Demokratinių šalių Parlamentus, kuriame rašoma “Bolševizmas turi būti ištirtas, įvertintas ir pasmerktas, kad nepasikartotų jokiu pavidalu“, taip pat nutarimus „Dėl buvusių SSSR komisariatų“, „Dėl KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo“ (nutraukiama KGB veikla), “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų“, „Dėl Lietuvos Respublikos vizų“.
Diplomatiniai santykiai
Prasidėjo “pripažinimų” antplūdis: pripažino Norvegija ir Vengrija, Diplomatinius santykius atkūrė Danija.
Reikjavike įvyko Islandijos ir Baltijos šalių diplomatinių santykių užmezgimo ceremonija. Kopenhagoje Danijos ir Baltijos šalių Užsienio Reikalų Ministrai pasirašė Diplomatinių santykių atnaujinimo dokumentus, juos priėmė Danijos Karalienė Margarethe II. Lietuvos Respubliką pripažino Bulgarija, Italija, Kanada, Lenkija, Malta, San Marinas, Portugalija, Rumunija, Ukraina.
Rugpjūčio 27 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl visiško SSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos”. Europos Ekonominės Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje pripažino tris Baltijos valstybes.
Rugpjūčio 29 d. atidaryta Vilniuje Švedijos Karalystės ambasada ir įgaliojamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui įteikė ambasadorius Lars Magnuson – pirmasis ambasadorius Lietuvai.
Rugpjūčio 29 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Rusijos Federacija.
Rugsėjo 7 d. SSSR Valstybės Taryba nutarė pripažinti Baltijos respublikų nepriklausomybę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė paskirti amb. Stasį Lozoraitį Lietuvos Respublikos ambasadoriumi JAV.
Rugsėjo 10 d. Baltijos valstybės vienbalsiai priimtos į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferenciją. Baltijos valstybių UR Ministrai pasirašė deklaraciją dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Jungtinėse Tautose
Rugpjūčio 29 d. išsiųstame Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui adresuotame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko laiške rašoma: ”Lietuvos Respublika valdo visą šalies teritoriją ir laikosi taikios politikos, atitinkančios Jungtinių Tautų principus ir tikslus. Remiantis 1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Pasaulio Tautų Bendruomenėje lygiomis teisėmis, leiskite šiuo laišku pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje pagal Jungtinių Tautų Chartijos 4 straipsnį”.
Šį laišką Generalinis Sekretorius pateikia Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai 1991 m. rugsėjo 4 d.
1991 m. rugsėjo 12 d. vykusį Saugumo Tarybos 3007-ąjį susitikimą, kurio metu Taryba nagrinėjo klausimą „Naujų narių priėmimas”, Saugumo Tarybos pirmininkas, Prancūzijos ambasadorius Jean-Bernard Mérimée, perskaitė pareiškimą, kuriame sakoma: “Esu labai dėkingas už man kaip Saugumo Tarybos pirmininkui suteiktą garbę visų jos narių vardu pareikšti, kad Tarybai malonu Generalinei Asamblėjai pateikti rekomendaciją į Jungtinių Tautų Organizaciją priimti Estijos Respubliką, Latvijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką. Saugumo Tarybai priimti tokį sprendimą yra malonu, tačiau jis yra ir labai svarbus, turi didelę simbolinę bei istorinę reikšmę. Istorijos ratas sukasi. Laisvės vėjai griauna senas struktūras. Mes įžengiame į pasaulį, kuriame gal ir yra mažiau tvarkos, tačiau vilties yra daugiau. Saugumo Taryba buvo vieningos nuomonės, kad jūsų valstybės atitinka taisyklėje Nr. 60 dėl narių priėmimo nustatytas sąlygas, būtent tas, kuriose reikalaujama, kad jos būtų „taikios” ir „galėtų bei norėtų vykdyti Chartijoje numatytus įsipareigojimus”.
Rugsėjo 17 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į JTO. Kartu buvo priimtos dar 4 šalys.
Dabar pereinu prie antrosios dalies.
Prasidėjus pučui Maskvoje Ministro A. Saudargo teikimu buvau paskirtas Užsienio reikalų viceministru tam, kad būtų kam vadovauti Ministerijai, nes A. Saudargas turėjo skubiai išvykti iš Lietuvos, nes turėjo įgaliojimus sudaryti Vyriausybę emigracijoje, jei žlugtų Lietuvos Vyriausybė, kiti viceministrai taip pat buvo ne Lietuvoje.
Iš Seimo Apsaugos skyriaus gavau priminimą, kad, kaip ir Sausio 13 įvykių metu, paprašyti žmonos išvykti iš buto su vaikais ir pasislėpti kur nors, kad aš net nežinočiau. Tai buvo padaryta. Taip pat žinojau, kad LKP CK ( dabar LR Vyriausybės) rūmų garaže yra paruošti automobiliai “Sąjūdistų” suėmimui, tik laukiama signalo.
Paskyrus viceministru, kartu su kitu ką tik paskirtu viceministru signataru E. Klumbiu, nuėjome į Užsienio reikalų Ministeriją, susipažinome su darbuotojais, pasiskirstėme darbais. Ministerijoje iš karto buvo organizuotas nuolatinis budėjimas.
Pralaimėjus pučui – organizuotas vizų išdavimas, prasidėjus “pripažinimams” – atvykstančių delegacijų priėmimas. Šiame procese dalyvavo visi Vilniuje esantys Lietuvos diplomatai.
Rugsėjo 13 d. vadovavau deryboms su Kinijos delegacija, vadovaujama viceministro Tian Zengpei. Derybas turėjome baigti kitą dieną. Po posėdžio ministras A. Saudargas pranešė, kad Saugumo Taryba rekomendavo priimti Baltijos valstybes į Jungtines Tautas ir tai įvyks rugsėjo 17 d. Jis pasakė, kad aš esu delegacijos narys ir jis siunčia mane į Niujorką pažiūrėti, ar viskas tinkamai paruošta Lietuvos delegacijos atvykimui, turiu išvykti į Varšuvą už 2-3 valandų ir kad grįšiu į Vilnių kartu su delegacija. Skubiai susikroviau būtiniausius daiktus ir URM vairuotojas mane nuvežė tiesiai į Varšuvos oro uostą, kur pasitiko amb. Dainius Junevičius, tuo laiku buvęs Lietuvos atstovu Lenkijoje. Jis padėjo nusipirkti bilietus į Niujorką.
Niujorke man jau buvo užsakytas viešbutis prie pat Jungtinių Tautų būstinės. Kita diena, rugsėjo 15, praėjo registruojantis Jungtinėse Tautose, apžiūrint jos pagrindines patalpas, su amb. S. Lozoraičiu ir Gen. Konsulu A. Simučiu aptariant pasiruošimą delegacijos vizitui, taip pat susipažįstant su Niujorku.
Likusi delegacijos dalis atvyko rugsėjo 16 d. Lietuvos delegaciją sudarė: prof. V. Landsbergis (Delegacijos vadovas), UR Ministras A. Saudargas, amb. S. Lozoraitis, Gen. Konsulas A. Simutis, Užsienio reikalų Komisijos narys E. Zingeris ir aš.
Rugsėjo 17 d. JT Generalinės asamblėjos 46-osios sesijos pirmasis posėdis prasidėjo 10.30 val., kuriame svarstė organizacinius dalykus ir išrinko naująjį GA Prezidentą Saudo Arabijos atstovą Samir Shihabi, kuris pirmininkavo tolimesniam posėdžiui. Posėdis buvo pratęstas 15.15 val. ir svarstytas naujų narių priėmimas. Naujųjų narių delegacijas kviesdavo į salę, palydint JT Protokolo direktoriui, po to, kai Generalinė Asamblėja nuspręsdavo (visais atvejais – bendru sutarimu, be balsavimo) jas priimti. Naujos narės buvo priimtos tokia tvarka: Korėjos LDR, Korėjos Respublika, Mikronezijos Federacija, Maršalo salos, Estija, Latvija ir Lietuva, kuri tapo 166-ąja JT nare.
Lithuanian delegation invited into the UN General Assembly Hall
Po to naująsias nares sveikino visų regioninių grupių atstovai. Rytų Europos grupės vardu pasveikino Ukrainos Nuolatinis atstovas amb. Hennadiy Udovenko, Vakarų Europos ir kitų šalių vardu – Maltos atstovas amb. Victor Camilleri, kuris, kalbėdamas apie Baltijos šalis, pasakė “Prieš daugiau kaip 50 metų šios šalys jau buvo gerbiami tarptautinės bendruomenės nariai. 1921 m. jos buvo priimtos į Tautų lygą. Šiandieninis jų priėmimas į Jungtines Tautas – tai daugiau nei naujų narių priėmimas, tai sugrįžimas baigiant liūdną ir sunkų jų istorijos skirsnį. Mes tuo džiaugiamės kartu suvokdami, kad tai atspindi pasikeitusią tarptautinių santykių aplinką, baigiantis bergždžios ir pavojingos konfrontacijos erai, tuo pačiu įvedant pasitikėjimu ir bendradarbiavimu pagrįstą naują tvarką“.
Po to kaip šalies – šeimininkės atstovas kalbėjo JAV Nuolatinis atstovas amb. Thomas R. Pickering, kuris pasakė ”Galiausiai, ir, žinoma, turintis ypatingą reikšmę Jungtinių Tautų istorijoje yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos sugrįžimas į nepriklausomų tautų šeimą, ir JAV yra ypač malonu prisijungti prie tarptautinės bendruomenės sveikinimų. Mes Jungtinėse Amerikos Valstijose niekados nepraradome vilties, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautos sėkmingai įsijungs į laisvų tautų bendriją. Mes niekados nesvyravome vykdydami savo įsipareigojimus jiems. Mes naudojamės šia galimybe patvirtindami tolimesnius savo įsipareigojimus dirbti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos demokratiškai išrinktomis vyriausybėmis ir žmonėmis, nes jie susidurs su daug jų laukiančių iššūkių”. Tokia pat eile, kaip buvo pakviestos į salę, buvo kviečiami naujųjų narių delegacijų vadovai pasakyti savo pirmąsias kalbas iš Jungtinių Tautų tribūnos. Iš Baltijos šalių pirmasis buvo pakviestas Estijos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Arnold Ruutel (kalbėjo estiškai ir akcentavo tris dalykus: Estijos – TSRS/Rusijos santykių svarbą, labai priklausančių nuo demokratijos vystymosi Rusijoje, žmogaus teisių klausimus, ypač garantuojant tautinių mažumų teises; ir Estijos saugumo užtikrinimas, esant daug kitos šalies kariuomenės Estijoje), po to – Latvijos AT pirmininkas Anatolijs Gorbunovs (kalbėjo latviškai ir akcentavo: Latvijos nepriklausomybės atgavimas yra ypatingos reikšmės įvykis Latvijai ir pasauliui, bet dar ne visos Stalino – Hitlerio suokalbio pasekmės likviduotos, nes šalyje yra daug kitos šalies kariuomenės; dėl anksčiau vykdytos rusifikacijos politikos latviai galėjo tapti mažuma savo žemėje; nauja Latvijos valdžia garantuoja lygias teises visiems žmonėms ir tautybėms; dabar Latvijai reikia moralinės, ekonominės ir finansinės pasaulio paramos; Jungtinių Tautų principai ir įsipareigojimai atitinka Latvijos vertybes) ir galiausiai – Lietuvos AT Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Address by Vytautas Landsbergis before the United Nations General Assembly 17 September 1991
Prof. V. Landsbergio kalba daugeliui įvairių šalių diplomatų patiko, susidarė nemaža sveikinančiųjų eilutė. Posėdis baigėsi 17.15val. O 18 val. Prasidėjo naujųjų narių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje kalbėjo JT Generalinis Sekretorius Javier Perez de Cuellar de la Guerra. Lietuvos vėliavą pakėlė JT policininkas iš Islandijos. Po pakėlimo dar ilgai girdėjosi susirinkusių prie JT būstinės tvoros lietuvių džiaugsmingi šūksniai ir plojimai.
The flag of Lithuania being raised at the UN Headquarters
Vakare Lenkijos Generaliniame Konsulate Lenkijos atstovybė JT ir Generalinis Konsulatas surengė priėmimą Baltijos valstybių delegacijoms.
Man svarbią žinią pranešė Ministras A. Saudargas – nuspręsta, kad aš turiu likti Niujorke ir padėti Gen. Konsului A. Simučiui organizuoti Lietuvos Nuolatinės atstovybės prie JT darbą. Kitą dieną iš Vilniaus atvykusi Delegacijos dalis išvyko atgal, o aš likau Niujorke dar 3 mėnesiams (be finansavimo, nes dėl tuo metu vykdomos esminės ekonomikos reformos – pereinant iš socialistinės į rinkos ekonomiką- ir milžiniškos infliacijos Lietuvos iždas buvo visiškai tuščias).
Netrukus Generalinis Konsulas A. Simutis buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu JT, jam suteiktas ambasadoriaus rangas. Atstovybėje dirbo Algimantas Gureckas, Darius Sužiedėlis ir Gintė Damušytė, kartais talkindavo ir kiti JAV lietuviai.
Per tuos 3 mėnesius atlikta:
- Amb. A. Simutis pasakė programinę kalbą, kurioje akcentavo svetimos kariuomenės išvedimą;
- Generalinėje Asamblėjoje buvo pasisakyta balsuojant dėl ginklų perdavimo kontrolės sistemos ir mažų šalių saugumo užtikrinimo, akcentuojant svetimos kariuomenės išvedimo svarbą;
- Lietuva buvo atstovaujama visuose nuolatiniuose komitetuose;
- Buvo paruoštas ir gruodžio 13d. perduotas Baltijos valstybių ambasadorių laiškas Saugumo Tarybai, kuriame atkreipiamas dėmesys į svetimos kariuomenės buvimo keliamą pavojų Baltijos šalyse. Šis laiškas buvo išplatintas visiems JT nariams. Atitinkama rezoliucija buvo paruošta ir priimta Generalinėje Asamblėjoje 1992 m – tai pirmoji Lietuvos ruošta rezoliucija JT.
- Daug pastangų reikalavo darbas 5-ajame (biudžeto) komitete nustatant Baltijos šalių įmokas į JT biudžetą. Iš pradžių Komitetas, pagal JT įmokų skaičiavimo taisykles, remdamasi Sovietų oficialiąja statistika ir oficialiu rublio/dolerio santykiu (berods 55 kapeikos už 1 dolerį) pasiūlė Lietuvai 0,13% įmoką nuo viso biudžeto – tai yra, apie 1 200 000 JAV dolerių įmoką. Baltijos valstybių delegacijų pastangomis šis klausimas buvo atidėtas iki 1992 m birželio mėn., 1991 m skiriant simbolinį 5 000 dolerių geros valios mokestį; buvo prognozuojama, kad pavyks susitarti dėl 440 000 dolerių mokesčio.
- Gavęs įgaliojimus, pasirašiau diplomatinių santykių užmezgimo su Čile ir Filipinais sutartis.
Be tiesioginio darbo daug bendravau su Niujorko lietuviais, ypač dėkingas Vytautui ir Loretai Radikams, kurie ne tik suteikė patalpas gyventi, bet daug padėjo materialiai, taip pat Viktorui Kirkyla ir Valdui Remėzai bei kitiems Niujorko lietuviams – jie tiesiog degė noru padėti Lietuvai – ieškojo tinkamų patalpų Nuolatinei atstovybei ir Konsulatui, siūlydavo įvairią materialinę paramą. Deja, ne visi jų siūlymai buvo įgyvendinti.
Lietuvos priėmimas į Jungtines Tautas užbaigė labai sudėtingą Lietuvos valstybės istorijos etapą – nepriklausomos valstybės atkūrimo ir įtvirtinimo tarptautinėje bendruomenėje etapą, taip pat parodė realų Lietuvos diplomatinės tarnybos tęstinumą.