Rugsėjo 17 d. Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko ambasadoriaus Zenono Kumetaičio knygos „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija” sutiktuvės. Knygos autorius aktyviai dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais. Savo knygoje jis atskleidžia daug įdomių detalių apie diplomatiją ir derybas, nulėmusias tokį sėkmingą rezultatą.
Ambasadorius Z. Kumetaitis, technikos mokslų daktaras, docentas, tuo metu ėjo valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas.
Po Nepriklausomybės atkūrimo buvo delimituota siena su Baltarusija, kurios Lietuva niekada neturėjo. Susitarta dėl Vištyčio ežero padalinimo, kurio nuo Melno sutarties laikų (1422) Lietuva turėjo tik nedidelę dalį. Gilinantis į Lietuvos ir Lenkijos sienos susidarymo aplinkybes, derybininkams jos ištakas pavyko aptikti Jaltos ir Potsdamo konferencijų dokumentuose. Iššūkis derybininkams buvo jūros sienos nustatymas, kuomet buvo siekiama ją turėti ir su Švedija. Derybose pavyko susitarti remiantis tuo metu dar neįsigaliojusia Jūrų teisės konvencija ir dabar sieną su Švedija galima būtų vertinti, kaip vieną didžiausių pasiekimų.
Į knygos pristatymą Mažvydo bibliotekoje susirinko didelis būrys autoriaus kolegų ir bendražygių, kurie taip pat dalijosi prisiminimais. Ambasadorių Z. Kumetaitį sveikindamas URM viceministras Dalius Čekuolis pabrėžė, kad šis ilgas procesas buvo labai svarbus Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimui. Dabar mūsų sienų istorija – gyvoji istorija, kuri sugulė į gražų ir įdomų leidinį.