1995-2001 metais Lietuva dalyvavo derybose dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Tuo metu dirbau užsienio reikalų viceministru ir vadovavau derybų delegacijai. Per beveik 6 metus trukusias stojimo į PPO derybas 140 valstybių – šios organizacijos narių – kruopščiai išnagrinėję Lietuvos užsienio prekybos politiką, ieškojo tokių jos elementų, kurie neatitiko PPO nuostatų ir reikalavo juos ištaisyti.
Vienas tokių atvejų buvo susijęs su „Žalgirio“ midumi – 75 proc. alkoholio turinčiu Stakliškėse gaminamu gėrimu. Tuo metu Lietuvoje veikęs Alkoholio kontrolės įstatymas skelbė, kad mūsų šalyje neleidžiama nei gaminti, nei į ją importuoti daugiau nei 50 proc. alkoholio turinčių alkoholinių gėrimų. Stakliškių midui kažkokiu įstatyme nenumatytu būdu buvo padaryta išimtis (tuo metu panašių išimčių Lietuvoje netruko ir kitose srityse).
Mūsų derybų Ženevoje partneriai, sužinoję apie „Žalgirio“ midaus atvejį, pareikalavo atverti Lietuvos rinką ir užsienyje gaminamiems daugiau nei 50 proc. alkoholio turintiems gėrimams – viskiams, romams ir kt. Jie negalėjo sutikti su nediskriminacijos prekyboje – vieno iš bazinių PPO nuostatų pažeidimu.
Nenorėdami įsileisti į Lietuvos rinką naujų labai stiprių alkoholinių gėrimų, stengėmės įtikinti mūsų derybų partnerius, kad senovinis „Žalgirio“ midaus receptas (iš tikrųjų sukurtas 1968 metais) priklauso lietuviškąjam tautiniam paveldui, o simboliški jo vartojimo labai retomis ir ypatingomis progomis kiekiai negali diskriminuoti užsienio gamintojų. Deja, įtikinti nepavyko. Turėjome kažką daryti.
Nesunku įsivaizduoti mūsų derybų partnerių nusivylimą, kai kitame derybų raunde pranešėme apie Lietuvos Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuri leido Lietuvoje gaminti ir importuoti tik tuos daugiau nei 50 proc. alkoholio turinčius gėrimus, kurių sudėtyje yra medaus. Vėliau juokaudami patarėme derybų partneriams jų stiprių alkoholinių gėrimų receptūrą papildyti medumi – tada Lietuvos rinka atsivers.
Algimantas Rimkūnas